Priežastis taip pat labai aiški ir paprasta. Odos viršutinis sluoksnis nuolat atsinaujina. Nuolat besidalindamos ląstelės sukuria panašias, kaip du vandens lašai, ląsteles. Galiausiai ląstelė pavirsta kietu, tvirtu ir plokščiu žvyneliu. Tai vyksta viršutiniame odos sluoksnyje, kuris vadinamas raginiu sluoksniu. Patekusi į ši sluoksnį ląstelė po kiek laiko praranda ryšį su aplinkinėmis jaunesnėmis ląstelėmis ir nusilupa nuo odos paviršiaus. Senos pašalintos ląstelės vietą tuoj užima jauna ląstelė. Oda atsinaujina vidutiniškai per 30 dienų: atvirų kūno vietų greičiau, uždengtų rūbais lėčiau.  Taip vyksta normali fiziologinė epidermio regeneracija.

Riebalinių liaukų sekretas sutepa odos paviršių, suminkština ją ir plaukus, riboja vandens garavimą nuo odos paviršiaus ir neleidžia įsigerti vandeniui. Taip pat mažina trintį, suteikia elastingumo ir neleidžia odai suskilti. Riebalinių liaukų yra visur, išskyrus delnus ir padus.

Yra išskiriami keli odos tipai: normali, sausa, riebi ir mišri oda. Dažant antakius, normali oda dažniausia mums nekelia problemų, dažai joje ilgai pasilieka. Sausos odos pagrindinis defektas –  drėgmės trūkumas, dažnai jautrumas. Tačiau dažniausia Lietuvoje pasitaikantis odos tipas – mišri oda, kai  riebiausios zonos sudaro, vadinamąją, T zoną: antakiai, kakta, nosis, kartais skruostai.

Kalbant apie antakių dažymą, svarbu žinoti, kad nuo riebios ir mišrios odos dažai greičiau išsiplauna kartu su riebaliniu sekretu, taip pat su prakaitu. Taip pat nepamirškime, kad odos ląstelės nuolat atsinaujina. Todėl nenustebkime, kad ir patys geriausi antakių dažai riebioje odoje ilgai neišsilaikys.